Būsimųjų pirmokų kalba

Greit prabėgo „Aušrinės“ priešmokyklinukų metai, mėnesiai, dienos… Šis pavasaris, deja, pakeitė įprastą tvarką, kuomet, mes, logopedės, stengdavomės įtvirtinti, tikslinti, mokytis su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

Norime priminti, kad gerai išlavėjusi priešmokyklinuko kalba – tai ne tik taisyklingai tariami kalbos garsai. Tad, besiruošdami mokyklai, atkreipkite dėmesį į savo vaiko kalbėjimo ir kalbos ypatumus:

– ar girdi tariamus garsus, skiemenis;

– ar skiria nurodytą garsą iš kitų garsų;

– ar skiria garsą skiemenyse, žodžiuose;

– ar girdi pirmą ir paskutinį žodžio garsą;

– ar gali išvardinti visus žodžio garsus;

– ar geba atsakyti į klausimus (ne vienu žodžiu, o sakiniu);

– ar geba papasakoti savo patirtus įspūdžius;

– ar perpasakoja trumpą nuotykį ar pasakėlę;

– ar suvokia prasmingo teksto sandarą: žino, kad turi būti pradžia, įvykiai ir pabaiga;

– ar geba ištarti sudėtingesnius žodžius (trijų, keturių skiemenų);

– ar derina žodžių galūnes sakiniuose;

– ar vartoja apibendrinančias sąvokas (avalynė, vaisiai, transporto priemonės ir t.t.);

– ar teisingai vartoja prielinksnius (nuo, ant, į, per, virš, už, tarp, po);

– ar sudaro žodžius su priesagomis (-ukas, -ytis, -utė, -ininkas ir kt.);

– ar lygina daiktus pagal dydį, aukštį;

– ar vartoja sąvokas (tiek pat, po lygiai, daugiau, mažiau ir kt.).

Kalbos ugdymas neatsiejamas nuo kasdienio vaikų gyvenimo. Kuo daugiau bendrausime su vaikais, tuo lengviau ir sėkmingiau jie mokysis kalbos.